Kas lemia milžinišką Kinijos transformaciją?

Kinijos transformacija

Neseniai pasiekė žinios, jog Kinijos komunistinė valdžia diegia sistemą, kažkuo panašią į G. Orwello siurrealistinius „1984-uosius“. Trumpai iš esmės: kiekvienas Kinijos pilietis ilgainiui turės sau priskirtą įvertinimą, nuo kurio priklausys jo karjera, darbas, ir bendrai paėmus, visa gyvenimo kokybė. Pasityčiojai iš politiko – vizą į Vakarus gausi sunkiau, kalbi per garsiai – gausi lėtesnį internetą. Iš tiesų pasaulio tokios naujienos nestebina, nes Kinija pastaraisiais metais atvirai rodo norą kontroliuoti savo piliečius. Kas mums gali būti įdomu, tai tik kur nuves tokia politika ir ar neišsipildys aukščiau minėto autoriaus aprašytas distopinis totalitarizmas.

Nepaisant to, ši šalis demonstruoja milžinišką augimą. Michael Kwok aprašė keletą pagrindinių Kinijos infrastruktūros plėtros niuansų. Įdomiausia, kad urbanizacija vyksta ne pavieniuose miestuose, bet visoje šalyje – nuo sparčiai besiplečiančių pramonės centrų – Usi iki tokio megapolio kaip Šanchajus.

Pavyzdžiui Šanchajus per pastaruosius dvidešimt metų iš pramoninio miesto transformavosi į milžinišką paslaugų centrą. Čia šiuo metu gyventi keliasi advokatai, buhalteriai, inžinieriai, architektai. Kitas miestas – Wuxi iš žemės ūkio centro transformuojasi į pramoninį megapolį.

Kaip tegia straipsnio autorius, tokią miestų transformaciją labiausiai lemia sparčiai vystoma transporto infrastruktūra. Kad klestėtų antro lygio miestai, Kinija suprato, jog reikia gerinti susisiekimą su Šanchajumi bei Pekinu. Tarp kai kurių miestų kelionės trukmė per du dešimtmečius sutrumpėjo nuo vienos dienos iki valandos.

Norėdama, kad miestai turėtų tvirtus pagrindus augimui, Kinijos vyriausybė suprato kokią didelę įtaką daro investicijos į transporto infrastruktūrą. Tokie projektai kaip 717 mln. dolerių kainuojantis Kashgar-Hotan geležinkelis, 6,5 mlrd. dolerių vertės Šilko kelias, ar gausybė tiltų jungiančių didžiuosius regionus, pvz. The Hong Kong-Zhuhai-Macau tiltas, kurio statyba atsiėjo 10,6 mlrd. dolerių yra puikus įrodymas kaip rimtai yra žiūrima į transporto infrastruktūros svarbą.

Kashgar-Hotan geležinkelis
Kashgar-Hotan geležinkelis
6,5 mlrd. USD kainuojantis Šilko kelias
10,6 mlrd. USD kainavusio Hong Kong-Zhuhai-Macau tilto statyba

Žinoma labai svarbu, jog tokie projektai pirmiausiai turėtų paklausą – nesant jos, tokio masto investicijos būtų nepamatuota prabanga. Kitoms šalims transporto planavimas, finansavimas ir statyba dažniausiai užtrunka ilgiau nei Kinijoje. Bet tai nereiškia, jog yra užkirstas kelias mokytis iš šios valstybės gerosios praktikos.

Kaip teigia „Arup gruop“ direktorius, Kinijos vyriausybė negalės infrastruktūros projektų finansuoti amžinai. Anksčiau ar vėliau vis tiek reikės įvesti tam tikrą viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį. Svarbu ir tai, jog reikės pasirūpinti konkurencine aplinka, kas padėtų sutelkti dėmesį į efektyvumą ir paslaugų kokybę. Šioje vietoje, Kinija galėtų pasimokyti iš likusio pasaulio pavyzdžių.

O kuo gali būti naudinga Kinija? Šalis vykdydama sparčią plėtrą sukaupė nemažai statybos pramonei naudingos patirties, kuria ji nori pasidalinti. Kinai demonstruoja norą investuoti į transporto infrastruktūrą užsienyje, kad įgyti patirties naujose rinkose ir sumažinti investavimo riziką. Taip pat autorius pabrėžia, jog Kinijos miestų plėtra yra naudinga ne tik šios šalies žmonėms, bet ir likusiam pasauliui.

O kaip Kinijos plėtrą vertinate jūs?

 

Komentarai

komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.